Visi straipsniai

Kaip išsirinkti urną pagal religines tradicijas

Mirtis – tai ne pabaiga, o kelionės dalis, kurią skirtingos religijos suvokia savaip.
Todėl renkantis urną verta atsižvelgti ne tik į estetiką ar kainą, bet ir į tikėjimo tradicijas, kurios lemia, kaip elgiamasi su pelenais, kokia turi būti urna, kur ji laikoma.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įvairios religijos žiūri į kremavimą ir kokios urnos labiausiai atitinka jų dvasią.


1. Katalikybė

Iki XX amžiaus kremavimas Katalikų bažnyčioje buvo neleidžiamas, nes jis siejosi su netikėjimu prisikėlimu.
Tačiau nuo 1963 m. Vatikano dekretu kremavimas pripažintas leistinu, jei nepažeidžia tikėjimo esmės.

Šiandien katalikai gali būti kremuojami, tačiau su tam tikromis sąlygomis:

  • pelenai turi būti laikomi šventoje vietoje (kapinėse ar kolumbariume);
  • neleidžiama jų barstyti, dalinti ar laikyti namuose;
  • urna turi būti pagarbi, uždara, be demonstratyvumo.

Rekomenduojamos urnos:

  • klasikinės formos, iš akmens, medžio ar keramikos,
  • neutralios spalvos – pilka, balta, ruda, bronzinė,
  • su subtiliu kryžiaus ar angelo simboliu.

2. Stačiatikybė

Stačiatikių tradicijoje kremavimas laikomas nepriimtinu, nes kūno laidojimas žemėje suvokiamas kaip natūrali žmogaus kelionės dalis.
Vis dėlto, kai kuriose šalyse (ypač Europoje) praktikuojamas su švelnesniu požiūriu, jei to reikalauja aplinkybės.

Jei kremavimas vis dėlto atliekamas:

  • urna turi būti itin paprasta, be simbolių,
  • rekomenduojama laidojimo vieta kapinėse, ne namuose,
  • pelenų barstymas draudžiamas.

Rekomenduojamos urnos:

  • tamsių atspalvių medinės arba metalinės,
  • be dekoracijų, išorinio blizgesio ar įrašų.

3. Judaizmas

Pagal žydų tradiciją, kremavimas griežtai draudžiamas, nes žmogaus kūnas laikomas šventu.
Toros principai skelbia, kad „iš žemės esi kilęs, į žemę ir sugrįši“.

Todėl judaizme urnos nėra naudojamos, nes laidotuvės vyksta tradiciniu būdu, o kūnas grąžinamas žemei.

Tačiau modernūs, pasaulietiški žydai kartais renkasi kremavimą, tokiu atveju:

  • urnos dizainas turi būti labai kuklus,
  • be simbolių ir religinių ženklų,
  • dažnai naudojama paprasta molinė arba medinė urna.

4. Islamas

Islamas kremavimą taip pat griežtai draudžia.
Kūnas laikomas Dievo dovana, todėl jis turi būti palaidotas vientisas, be deginimo ar išbarstymo.

Todėl musulmonų kultūroje urnos nenaudojamos.
Tačiau kai musulmonai gyvena pasaulietinėse šalyse ir laikosi vietos įstatymų, kai kurios šeimos pasirenka simbolinę atminimo urną, kurioje saugomas nedidelis atminimo objektas, ne pelenai.

Tokiu atveju rekomenduojama:

  • visiškai paprasta urna, be vaizdinių,
  • natūralių medžiagų, pavyzdžiui, medžio ar smėlio.

5. Budizmas

Budizme kremavimas laikomas natūraliu perėjimo būdu.
Tibeto, Japonijos ir kitų budistinių šalių tradicijose kremavimas yra įprastas, o urna – dvasinės ramybės simbolis.

Budistai tiki, kad kūnas – tik laikina forma, todėl urna turi atspindėti paprastumą, šviesą ir harmoniją.

Rekomenduojamos urnos:

  • šviesių atspalvių keramikinės arba akmeninės,
  • su lotoso, saulės, rato ar mandalos simbolika,
  • be ryškių spalvų, nes svarbiausia – ramybė.

6. Induizmas

Induizme kremavimas yra viena pagrindinių tradicijų, siekiant išlaisvinti sielą iš kūno rato.
Po kremavimo pelenai paprastai:

  • barstomi į upę (ypač į Gangą, jei įmanoma),
  • arba laidojami šventoje vietoje.

Indų kultūroje urnos dažniausiai naudojamos laikinai, kol įvyksta pelenų barstymas.

Rekomenduojamos urnos:

  • pagamintos iš natūralių, suyrančių medžiagų,
  • puoštos gėlių ar saulės ornamentais,
  • lengvos, trapios konstrukcijos.

7. Pasaulietinis požiūris

Vis daugiau žmonių renkasi neutralų, pasaulietinį požiūrį – be konkrečios religijos, bet su pagarba dvasiniam tęstinumui.
Tokiu atveju urna tampa asmeninio tikėjimo ir vertybių išraiška.

Galima pasirinkti:

  • minimalistinę šviesią urną be simbolių,
  • graviruotą frazę ar gamtos motyvą,
  • ekologišką ar rankų darbo modelį.

Svarbiausia – kad ji atspindėtų žmogų, jo dvasią ir tai, kuo jis tikėjo.


Apibendrinimas

Urnos pasirinkimas pagal religines tradicijas – tai pagarbos ir supratimo ženklas.
Skirtingos religijos turi savas taisykles, tačiau visų esmė ta pati – orumas, pagarba ir ramybė.

Urnela.lt padeda rasti sprendimus, kurie dera su tikėjimu, vertybėmis ir širdimi – nes pagarba mirusiam visada prasideda nuo pagarbos jo įsitikinimams.